nuknabinti — nuknabìnti 1. tr. padaryti nuknebusį, nunarinti, nuleisti, nulenkti: Jis snaudė nuknabinęs galvą rš. Nešiau dalgę nuknabinęs rš. Žmogus nuknabinta nosimi juokavo rš. Pjūklelio dantys nuo vidurio nuknabinti vienoje pusėje į vieną šalį, antroje… … Dictionary of the Lithuanian Language
paknabinti — paknabìnti žr. nuknabinti 1: Viduryje aikštės sėdėjo Niaura, kelius susiėmęs ir galvą paknabinęs Vaižg. Su ištisu dalgiu nepapjausi, reik paknabinti ant savęs, padaryti užknabį Šts. ^ Ko čia žiūrai nosį paknabinęs! Gž. knabinti; įknabinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
suknabinti — suknabìnti tr. sulenkti, sukumpinti: Suknabìnti pjūklo dantys, reik juos ištiesti Plng. knabinti; įknabinti; nuknabinti; paknabinti; praknabinti; suknabinti; užknabinti … Dictionary of the Lithuanian Language
užknabinti — užknabìnti, užknãbinti ( yti Skr) 1. tr. užlenkti: Ka nebūtų atkragus, reik dalgį užknabinti (įtveriant į kotą palenkti), kad neplėštų pjaunant Šts. | refl.: Kad ji mokėjo užsiknabinti (nuleisti galvą), todėl jos ir nepažino Plk. 2. refl. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
įknabinti — įknabìnti tr. įkibti, prikibti: Kur ana ejo, kur vaikščiojo, visus įknabino LTR(Vkš). | refl.: Insiknabìno in skverną ir neleidžia išeit Al. knabinti; įknabinti; nuknabinti; paknabinti; praknabinti; suknabinti; užknabinti … Dictionary of the Lithuanian Language